Kas yra kėgelės? ×kė́gelės sf. pl. (1) kojos, kiškos: Vaikas po lopišį kad valiojas, kė́geles pastatęs Vdk. Miegų puodelis: gulia kė́geles pastatęs Šv. ◊ kė́geles pastatýti atgulti; mirti: Kė́geles pastãtė Rt.