atgulti reikšmė
Kas yra atgulti? atgul̃ti, àtgula, àtgulė 1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis J. Atgulu, gal užmigsiu rš. Nusirengęs atgulė į savo lovą rš. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio Všk. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti Ds. Miegti atgulęs JV1022. Atgul̃k, truputį pamiegok Pg. Reiktų popiet atgul̃ti, bet nėra laiko Kvr. Jie dar neatgùlę K. Mokė jį lig atguldamas tą gražią giesmę S.Dauk. Šis lig neatgulęs nuejęs apveizėti arklelio S.Dauk. Vos kurią pamatė atgulus ar į purvą įbridus, tuojaus plakė ir ginė M.Valanč. | refl.: Atsìguliau ant pievokšnio Šl. Cigonai patalus gerus turi, gerai atsìgula Skr. Pogulio atsìgulė J.Jabl. Tik neateik tuomet, kada aš būsiu atsigulęs J.Jabl. Šonan atsigulti Zt. Kad pavargęs esi, eik ir atsigulk Klp. Ei atsigul̃' (eik atsigulk) Dsn. ^ Žinotum žmogus, kur virsi, – pats atsigultum Erž. Kad tu akmeniu atsigultái (virstum akmeniu gulėti)! Vlk. Nevalgęs atsìguli, nemigęs atsikeli Šk. Nevalgęs atsigul̃si, nemiegojęs atsikelsi Kpr. Nesigailėk vėlai atsigùlęs, anksti atsikėlęs Pn. 2. intr. apsirgti: Parėjęs savo trobelėn, kerdžius kaip atgulė, taip ir nebekėlė J.Balt. Jau kaip àtgulė, teip ir nesikėlė Srv. Tuo tarpu Jonikelė jau atgulė, suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti M.Valanč. Buvo pasitaisęs, bet išejo, pasivaikščiojo ir vėl atgulė Dglš. Aš buvau atgùlęs savaitę BŽ227. 3. intr. mirti, žūti: Atgulė, tėviškę begindami rš. Atsduso da porą kartų ir atagulė Vj. 4. intr. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koki debesiai àtgula, bus lietaus Vrn. 5. tr. atstoti: Aš pats du darbinykus àtgulu Grv. ◊ į žẽmę atgul̃ti mirti: Kiek žmonių, į žemę atgulusių, kiek į platų pasaulį išklydusių! P.Cvir. \ gulti; antgulti; apgulti; atgulti; įgulti; išgulti; nugulti; pagulti; pargulti; pergulti; pragulti; prigulti; sugulti; užgulti