pagulti reikšmė

Kas yra pagulti? pagul̃ti, pàgula, pàgulė 1. intr. atsigulti: Buvau atsikėlusi, apsidirbau ir vėl pàguliau Žd. Pàgulė ir sumigo Pls. Strubuodegis pàgulė po apačios PP57. Paduškos neturėjom – pagul̃ti kepurė tebuvo Plng. Pastatysiu geresnį budinką – būs kur pagul̃ti ir pasėsti Krtn. | refl.: Ar gausiu pagulties (pernakvoti)? Nt. Guliu pasigùlęs, kad ir neužmingu migtinai Plng. Mes pasigul̃siam ir šliaušiam Krtn. Ir jis nepajuto nei pasigulinčios, nei pasikeliančios BB1Moz19,33. 2. intr. palinkti (apie javus, augalus): Rugiai gerai pagùlę, bus sparūs pjaut Ėr. Cibuliai pagùlę į saulę Ėr. Pagulusiems javams vijoklis kliudo ir pakilti rš. 3. tr. prispausti, prislėgti: Vežimas jį pagulė Kel1932,146. Pàguliau ranką, ir nusmilko (užtirpo) Skr. Pagul̃k kraštus kaldros, tai kaldra nenukris nuo tavęs Lš. Gal pàgulei ką, kad kieta [gulėti]? Srv. Ar uodegas pàgulėt (kad teip ilgai nesikeliat)? Gs. Petras vaikiną blinkt į apačią pagulė rš. | prk.: Esi toki nuvargusi ar ligos pagulta? Žem. Liga mane pàgulė Als. Žmogelis buvo jau visai ligos pagultas J.Jabl. Aš visa esu skausmo pagulta, visa skaudi Als. Buvo pagulta rauplių ir mirė Šts. Pagultà mirties, o vis dar dirba Skr. Lizdeikis, silpnumu pagultas, nieko daug nebgalėjo veikti I. 4. tr. apsiausti, apsupti: Turkas su prancūzu buvo pagulę Sevastopolį rš. Plėšikai pagulė ir atėmė piningus Up. \ gulti; antgulti; apgulti; atgulti; įgulti; išgulti; nugulti; pagulti; pargulti; pergulti; pragulti; prigulti; sugulti; užgulti