Kas yra kėlioti? kė́lioti, -ioja, -iojo tr. kilnoti: Kai šluosi sklepą, puodų nekė́liok, sumaišysi: nebežinosi, kur šios dienos pienas sukoštas, kur vakarykščias Vkš. Tai kelmą neš ana, tai šiaip teip kėlios, tai vilks, tai ritins Žlv.