kėtis reikšmė

Kas yra kėtis? 1 kė̃tis sm. (2) K.Būg, J.Jabl(Pšl), Š skėtis: Kad lyja, iškėsk kė̃tį J.
2 kė̃tis sm. (2) 1. NdŽ, VĮ fiz. amplitudė. 2. prk. apimtis: Visas jo dirbtojo darbo kėtis toks platus, jog nė negalima, kad kalbos dalykus būtų aplenkęs rš.
3 kėtis sm. N = 2 kietis.
4 ×kė́tis (vok. Kette) sf. (1) K grandinė, grandis: Kė́tis ant kojų sudaužė Sch249. Vežimo kė́tis KII334. Kė́timis sukabinti KII383. Kuršių Marės išmetė inkarą su 6 klafterių ilgumo kėtimi prš.
5 ×kėtis (vok. Kette) sm. apyrankė: Ir išsidabinos žiedais ir aukso kėčiais RBJdt10,4.