keturpėsčias reikšmė

Kas yra keturpėsčias? kẽturpėsčias, -ia adj. (1), ketùrpėsčias (1) 1. einantis visomis keturiomis (rankomis ir kojomis), roplomis: Jau vaikas kẽturpėsčias paeina, o atsistot da nepajėgia Dkš. Ėjom kẽturpėsti, kad nepamatytų Mrj. Taip status kalnas, kad vaikai ant jo kẽturpėsti lipo Vlk. Ko dabar raičiojies kẽturpėsčias? Dg. Kad pradė[jo] duot per strėnas kriukiu, tai piemuo ketùrpėsčias nusirito nuo tvarto Gs. Pasgėrė, nepajo (nepaėjo), led keturpėsčias nuo kelio nušliaužė Alv. Baimės genamas, keturpėsčias sprukęs pro duris P.Cvir. Iš mažens, dar keturpėsčias po stalu landžiodamas, buvo išskirtas iš kitų sodžiaus vaikų: didžiažemis, vienatūris rš. Buratinas keturpėsčias užropojo į priebutį rš. 2. kniūpsčias: Jam gydytojas liepė tik kẽturpėsčiam gulėt Lš.