kiūtėti reikšmė

Kas yra kiūtėti? kiū́tėti, kiū̃ti (-i), -ėjo intr. BŽ511, Š sėdėti susitraukus, kiūtoti, lindėti: Lizde kiūtėjo mažyčiai sakalaičiai S.Nėr. Su juo kiūtėjo ant šiltos krosnies per šaltą žiemą Vaižg. Vienas tik kambarys šiltas, ir tame kiūtime rš. Kiškelis kiū́ti už akmenėlio Žl. Jis kiūtėjo, kaip katinas kad kiūti, laukdamas iš urvo išlendant pelės Šmn. Tai nedrąsi mergytė – kiū́ti sau kampely susgūžus Psn. Jie kiūti, vienas prie kito prisiglaudę rš.