klaika reikšmė

Kas yra klaika? kláika scom. (1) J, DŽ, Als, Slnt paklaikęs žmogus, puskvailis: Koks tu kláika beesąs: tokius kelius ejo dėl kelių centų! Šll. Toks kláika buvo – negalėjai su anuo susišnekėt Krt. ^ Ir klaikinės čia kai klaika koks – darbo imkis! Vvr. Tas vaikiukas – tikras kláika Skd. Klaikinė[ja] po miestą lygu kláika Šts.