klajūnas reikšmė
Kas yra klajūnas? klajū̃nas, -ė smob. (2) BŽ17, DŽ kas klajoja, klajotojas: Ir šuva paklydęs, ir žmogus, vietos neturėdamas, kad klajoja – klajū̃nas J. Klajū̃nas retai tepasirodo savo namuose, jis plačiai siaubia po pasaulę Sr. Klajūnė pelėda nutraukė nakties tylą rš. Aš liksiu amžinu jūreiviu, amžinu klajūnu rš. Tu kunigaikštis, o aš – pabėgėlė – klajūnė Mair. Ar tau gailėjo kiškio pūkužėlių, ar jo mažų vaikelių, giružės klajūnėlių? JD62. | prk.: Ir vėl į gyvenimą mane vilioja ir svajos klajūnės, ir šviesūs sapnai S.Nėr. O patys debesėliai buvo tokie gi nuostabūs, tokie gi keisti klajūnai A.Vien. Kaip klajūnai debesėliai metai bėgo, amžiai yrės B.Sruog. Skandinau klajūnę sielą aš sapnų tvane, tu manęs, o žvaigžde miela, nemylėsi, ne B.Sruog.