klėtas reikšmė

Kas yra klėtas? 1 klė́tas sm. ppr. pl. (1), klė̃tai (2) FrnW 1. pokštas, išdaiga: Klė́tus daryti, rodyti BŽ596. Nusbodo jau mum klėtai šito žmogaus Klt. Išvėpėlėms mergoms ir berniokai klė́tus kerta SkrT. 2. R409, MŽ, [K] gėrimo užbūrimas.
2 klė́tas, -à adj. (3) LzŽ piktas: Jis klėtas žmogus Lz. Klėti šunes Lz. Ką tu in manę klė́tas, kad neūtariji? Lz. Itas šunis nejekoja (neloja), anas neklė́tas Lz. Klė́tas arklys Lz. Mūsų bernai klėtì Lz.
3 klė̃tas, -à adj. (4) ,,?“: Klė̃tas kodis (kur kopūstus krauna) Š(Lz).