kliautė reikšmė

Kas yra kliautė? kliáutė sf. (1) J, Ut, Žmt 1. SD389, N, [K] yda. 2. SD86 žr. kliauda 2. 3. žr. kliauda 3: Kokia kliáutė jumi karvės neduoda pirkt? Mrs. Šitos kliautės bus autoriui sukliudžiusios tikresnes išvadas padaryti rš. Tai man kliautė su tuo sopuliu: šventė, o tu sėdėk kap koją insikirtęs Rod. Kožnam darbe kliautė (nepasisekimas), kiba negerovė prie manę pristojo! Krok. Visokias kliautes, aba kliudymus, ižkęst SPI102. Idant mums loskosp tavo nebūtų kliautė MKr85. 4. priekabė: Ko čia kliáutės ieškai? Mat nori priskabint be reikalo Kur.