Kas yra klibinėti? klibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr. šlubčioti: Ramatas koja pritraukė, tai ir klibinėju Dgl. 2. tr. judinti, klibinti: Tas mūs vaikas kaip įprato klibinėti klempką durų, tai nemožna nei atmušt Pnd. \ klibinėti; užklibinėti