kliuginti reikšmė

Kas yra kliuginti? kliùginti (-yti), -ina, -ino 1. caus. kliugėti 1: Nekliùgyk kiaušinių Jnš. Rytą aš kliuginau kiaušinį, dar nekliugėjo, o dabar jau kliuga Pc. 2. tr., intr. pilti, kliukinti: Žiūriu – jau kliugina pieną į barščius, vos suspėjau atimti Jrb. Užsivertęs butelį pradėjo sau į burną kliuginti rš. 3. refl. barškėti, klapsėti: Kito reikia tik tam, kad stiklas nesikliùgintų Kdl. \ kliuginti; iškliuginti; pakliuginti; prakliuginti; prikliuginti; sukliuginti; užkliuginti