klapsėti reikšmė

Kas yra klapsėti? klapsė́ti, klàpsi, -ė́jo 1. intr. klibėti; klibant, atšokus išduoti garsą: Pareini namo – ir klàpsi batai (prastai padaryti, greit atšoksta, nuyra) Kt. Arklių jau pasagos klàpsi Dkš. Jau kirvis klàpsi prie koto Lzd. Padkava liuosa, tai klàpsi Gs. Batai dideli – kai eini, tai klapsi Slk. Kiek aš bevyniojau ant kojų autų, klumpės vis tiek klapsėjo einant lyg girnų milinys J.Balt. Bute buvo sieninis laikrodis su liūdnai klapsinčia švytuokle rš. Prišienausi, kad ašmenys klàpsi su klabutėm Vlk. | Valgo, net ausys klapsi rš. 2. intr., tr. kaukšėti, taukšėti: Vilkas su dantimi klapt, klapt klàpsi Vrn. Stojos an pirmutinių kojų ir dantimi klàpsi Vrn. Neklapsė́k durių Prng. Per aikštę didžiąją kaži kas... klapsi – gal vežikas? S.Nėr. Girdėt jau pro langą klapsi (kaukši eidamas klumpėmis) Vdžg. An pečiaus sėdi ir klapsi dantim Ds. Klumpės klapsi moliniu taku rš. Besočio žandikauliai klapsėdavo lyg milžiniško spragtuko rš. Ateina ta pati meška ir vė klàpsi až durų Tvr. | prk.: Gatvėj lynoja – reti, bet sunkūs lašai ant grindinio klapsi (krinta) rš. 3. tr., intr. su garsu ėsti, lakti, lapsėti: Ką ten tas šuva klàpsi, gal pieną? Alv. Mūsų neudolyčia kap ėda, tai klapsi Grv. Valgyk susičiaupęs, o tai klapsi nelyginant paršas Dbč. 4. intr. kvaksėti (apie vištą): Višta surišta po suoleliu klapsi Gž. Vištos pradeda klapsė́ti Smn. Ir višta, viščiukus vedžiodama, klàpsi Ds. Ant tėvelio dvaro marga višta klapsi (d.) Žž. \ klapsėti; nuklapsėti; praklapsėti; priklapsėti; suklapsėti; užklapsėti