kaukšėti reikšmė
Kas yra kaukšėti? kaukšė́ti, káukši (káukšia, -ėja), -ė́jo Š, J, káukšėti, -i, -ėjo Dkš, Srv; Kos48 1. intr., tr. kalti, belsti, daužyti: Kaukšėjo medį kaip genys rš. Anys eina miškan, per medį káukši ir baido vilkus Šr. Kaukšėjo kirviai, žviegė pjūklas, urzgė traktoriai J.Balt. Arklys pasagom kaukši Lnkv. Su savo kūjaičiu ans káukša ir káukša kiauras dienas Skd. Jis nuėjo kaukšėdamas lazdele rš. Arklių kanopos kaukšėjo rš. Kaukšt, kaukšt – kaukšėjo batai be gumų Lkm. Išdžiūvęs molis kaukšėjo (trinksėjo) po jo kojomis rš. Girdėjau, kaukši – tur būt, lentas kala Dkš. Jis, eidamas su mediniais, labai káukši Kp. Tėvelis, ką dirbdamas, dantim kaukšė́davo Dg. 2. intr. belstis, barbenti, klabenti: Kaukšė́ti į duris NdŽ. 3. intr. beldžiant, trenkiant eiti, važiuoti: Jis kaukšėjo šaligatviu rš. Kaukšėjo plentu vežimas rš. Tiltu kaukšėjo sunkūs žingsniai rš. Devynios stirnos ant vienos kojelės káukši Jž. \ kaukšėti; atkaukšėti; įkaukšėti; nukaukšėti; pakaukšėti; parkaukšėti; perkaukšėti; prakaukšėti; sukaukšėti