kniaubti reikšmė

Kas yra kniaubti? kniáubti, -ia, -ė, kniaũbti 1. tr. narinti, lenkti, kišti galvą į ką veidu žemyn: Mažonis vartėsi nuo šono ant šono, kniaubė suprakaitavusį veidą pagalvėn J.Avyž. Kniáubiau galvą į priegalvį, bet miegas neėmė Skr. | refl. prk.: Miežiai dar neišplaukė, o jau pradėjo kniaũbtis (linkti, griūti) – per daug geroj dirvoj pasėjau Vb. 2. intr. lenkti galvą užsigulant ant rankų ar pridengus rankomis veidą: Kniaũbk kniūpsčias, o mes kavosimės Vlk. | refl. Rm: Mes einam kur nors slėptis, o tu dabar kniáubkis Žvr. Aš kniáubiuos ant stalo ir snaudžiu, kniūbau J. 3. tr. godžiai valgyti, šlamšti: Kad valgo, kad kniaũbia [minkštą pyragą]! Jnšk. \ kniaubti; apkniaubti; atsikniaubti; įkniaubti; iškniaubti; nukniaubti; pasikniaubti; prikniaubti; susikniaubti; užkniaubti