kraika reikšmė

Kas yra kraika? 1 kraikà sf. (4) 1. klojamoji vieta, kraikvietė: Linų kraikà K. Saulės atkaite rytą audimą iškreik ant kraikõs, o vakarą parnešk nuo ten (nuo paklojimo ant pievos) J. 2. buvimas pakreiktam, klojėjimasis: Tavo linai baisiai juodi: musyk (turbūt) ant kraikos nėra buvę Vvr. Neparlaikyk linus iškreikęs, nutaikink ant kraikos Rt. Kada linus nu kraikõs imsiam? Slnt. 3. Kos33 klojimas, kreikimas (linų). 4. K kraikas, pakratai.
2 ×kráika (l. krajka) sf. (1) juostelė aplink uniforminę kepurę: Kepurės juodos, o kráikos raudonos Sml. Geltona kraika aplink kepurę Bsg.