Kas yra krėklai? krė́klai sm. pl. (1) 1. griaučiai: To šunies antai vieni krė́klai Žgč. Kas ten do kumelė – vieni krė́klai Grdm. ^ Arkliai kai krėklai (padvėsę, sudžiūvę) Rs. 2. skerdienos šoninė, šonkauliai: Kumpelių nebėr – liko tik krėkliukai Vlk.