Kas yra krėkliai? krė́kliai sm. pl. (1) 1. NdŽ žr. krėklis 1: Tiktai krėkliais yra apsidaręs IM1856,60. 2. Ll žr. krėklai 1: Jis jau sudžiūvęs, vieni krėkliai Gr. 3. pastato griaučiai, karkasas: Jaujos pastatė tik krėklius, o dar lentoms neapkalė Gr.