kucinas reikšmė

Kas yra kucinas? 1 ×kùcinas (nlt.) sm. (3b) 1. Kos36, D.Pošk, Kv, Krkl, Šl lazda, pagalys, vėzdas: Vėzdas su bunže ant galo vadinas kùcinas J. Išsipjovė kùcinus ir eina Rs. Išsilaužk keletą kucinų iš toros ir aplaidyk šunis Krtv. 2. Krk, Rt, Tv geinys, ritmuša: Kad duosim kiaulę! Kad mušim! Aš ir kuciną tebeturiu iš pernykščios Žem. Papjauk ir mun kuciną „kiaulei“ mušti Užv. Su kucinu nudaužė keperėžą (kerepėžą) Varn.
2 ×kùcinas sm. (3b) J žr. 2 kucis: Išdulkink kùciną Pln. Ausk kùciną – jau senasis nuplyšo Kl. Kùcinas buvo užsegtas aple visą lovą, aple tris lovos briaunas Bržr.