kucinis reikšmė

Kas yra kucinis? 1 ×kucìnis sm. (2) KI697, kucinỹs (3b) Plt žr. 1 kucinas: 1. Pasiimk gerą kucìnį, tai nė vienas šuo nedrįs loti Erž. Tas žalnierius su kuciniu užmušė šunį pasiutusį Tat. Su kančiuku, su rykščiuke aš jos n'išmokinsiu, su kuciniu ąžuoliniu degančiu vaikysiu JD510. Smogė su kùciniu per galvą Ar. Jis eina, kùciniu pasiremdamas Ar. 2. Vaikai, pasiėmę kuciniùs, ėjo kiaulės mušti J.
2 ×kucìnis sm. (2), kucinỹs (3b) Vkš žr. 2 kucinas: Troba kucìniais išklota Skd. Gerą kucinį išsiaudžiau Yl. Patiesk kucìnį ant grindų Kn. Su kuciniu apsiklojęs neapšilsi Skd.