landuonė reikšmė

Kas yra landuonė? landuonė̃ sf. (3b) Yl, landuõnė (2) Rt žr. 1 landuonis 1: Landuonė jai į pirštelį įsimetė, gėlė labai LzP. Pirštą landuonė̃ ėda, nėkaip negaliu pagydyti Vkš. Landuonė̃ kaulą surietė, ir paliko suriestas Šts. Landuõnė, vaikel, kauliukus iš piršto išvarinė[ja], cypti reik iš to skausmo Krš. Landuonė kanda ir tempa pirštą Šts. Dėl skausmo negaliu užmigti: turbūt piršte įsimetė landuõnė Vg. Ant nykščio landuonė̃ augo, tai du mėnesiu darbo nedirbau Ll. Į gyvnagį įsimetė landuonė rš.