lanktis reikšmė
Kas yra lanktis? lañktis sm. (2), lánktis (1) OG33 1. B, R, K, Rs, Vkš, Vdk, Kv, Gr, Prn, Jrb, Pg, Šn vertikaliai sukamos sukryžiuotos lentelės su ragučiais galuose siūlams iš ritės lenkti, lenktuvas: Lenk špūlę ant lañkčio J. Suktinis lañktis KI592. Statinis lañktis (nesukamas) KI592. Ant lañkčio lenkiu siūlus Grk. Pats meistras, ir nepadirba gero lañkčio Užp. Sustok sukęs lañktį Žž. Nuimk sruogą nuo lañkčio Grz. Linkuvo[je] lankčiai, pamarėje staklės JD766. ^ Kas lañktį kirs, to pati mirs Srd, Ll, Srv, Sln. 2. Klvr, Kpč rankoje laikoma lazdelė su rageliais galuose siūlams lenkti: Išimk lañktį iš po balkio, reikia špūlia nulenkt Ūd. Mažu buvo dar nieko, bet augdamas in lañktį suaugo (kreivas užaugo) Lš. 3. DŽ lankstas, išsilenkimas: Itokį davėm lánktį OG74. Žinai ėgi, kai visokiais lankčiais: ir pašokdamas, ir paraudamas, ir pagriaudamas (ps.) Tvr. 4. lankas: Statinės lañkčiai nutrūko Yl. 5. prk. nepaslankus žmogus: To lañkčio nėkur negal išjudinti Slnt. Kur su tuo lankčiù pasisuksi, nieko gero nėkumet nepadarysi Slnt. ◊ sáulės lankčiù leñktis (atsileñkti, bė́gti) vengti iš tolo, šalintis: Leñkis jo saulės lankčiù Pn. Kad būčia žinojęs, tai saulės lankčiu būč atsilenkęs J.Jabl. Nuo manęs saulės lankčiù bė́ga Tvr.