Kas yra mandūra? ×mandū́ra (vok. Montur) sf. (1) K žr. mandiera 1: Kaip sūnų nu žalnierių atleido, jis gavo prastą, nunešiotą mandūrą Dov. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti savo mandūra ir savo žirgeliu. Vyriausioji seserelė mandūrelę davė KlpD41.