merginti reikšmė

Kas yra merginti? mérginti, -ina, -ino tr., mer̃ginti Sb, Jrb meilintis merginai, suktis apie merginą: Jonas ją mérgino mérgino, bet neėmė Ds. Žiūrėk, Jonai, kiek mergų – pradėk katrą mérgint Trgn. Kas iš to, kad mérgina – nusbos ir pames Sdk. Aušrinė jį taip sužavėjusi, kad jis, užmiršęs ir žmogžudystę, ir žmoną, ėmė ją merginti A.Vien. | refl. intr., tr. K, Vdšk, Ml: Merginuos su ja R149. Jis mérginas prie josios ir žanysis J. Anas prie jos jau senai mer̃ginas Ad. Merginos, merginos, paskui susivedė jau Vl. Mes penkius metus mérginomės Trgn. Jonas mérginas Onai Ut. Aš nežinojau, kad jis merginas, už rankelių vadžiojas JV1047. Tavęs jaunos jie merginos, viešnelė mano JV372. Kazys Marę mérginas Dkš.

merginti sinonimai

merginti antonimai