Kas yra monka? ×monkà sf. (2, 4), mónka (1) žr. momka: 1. Ub. 2. Vaikus saugojo mónka Grk. ^ Tarp dviejų monkų̃ vaikas be galvos Mrj. Tarp dviej monkų vaikas be nosies LTR(Srj). Per dvi monkas vaikas be nosies Lnkv.