nuobrukos reikšmė

Kas yra nuobrukos? núobrukos sf. pl. (1) Al, Alv, Jz, Mrj, Vlkv, Skr, Srv, Bgs, nùbrukos; BsPIII53 žr. nuobraukos: Menkus linus brukant daug nuobrukų pasidaro Pns. Iš prastų linų vienos tik núobrukos Gs. Iš núobrukų ausim maišus Lp. Du lankai atsiaudė pakulom, o trečias – núobrukom Rmš. Kai nėra samanų, tal ir núobrukos gerai indėt in tarpus sienojų, statant namą PnmA. Dabar ką ji darys? Kaip ji iš tų nuobrukų išverps šilkus? BsPIV91. Linų nùbrukos čia J. Iš núobrukų pančius veja Pb.