nuteisinimas reikšmė

Kas yra nuteisinimas? nutéisinimas sm. (1) NdŽ, KŽ; SD386, N, Blv 1. → nuteisinti 1. ║ refl. Sut, N, P, S.Dauk: Širdį slėgė skausmas: galvoj maišėsi Marcės priekaištai. Nieko nebeturėjo nusiteisinimui Žem. 2. MP313 → nuteisinti 3: Mokia apie atpirkimą ir apie nuteisinimą mūsų PK8. Sėdėjimas po dešinei ženklina nutéisinimą ir garbę DP188. Nuteisinimai Viešpaties tiesūs įlinksmina širdis DP289. Įgijęs nuteisinimą aba tapęs teisumi, daro gerus darbus SPI327. | refl.: Tiktai par Jėzų Kristų gal įgyti nusiteisinimą M.Valanč. \ teisinimas; apteisinimas; atiteisinimas; įteisinimas; išteisinimas; nuteisinimas; pateisinimas