nuteisinti reikšmė

Kas yra nuteisinti? nutéisinti tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nutéisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ: Savo kalčią ant jo suvertusios, mislijosi nusiteisinusios Žem. ║ refl. S.Dauk pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodyti savo teisumą: Nusitéisino, kad nežinojo Gs. Duok man nusitéisint Pn. Privatiška skunda gavo viršų, o man nebuvo leista nusiteisinti Blv. Aleksandras, pamojęs ranka ant nutilimo, norėjo prieš žmones nusiteisinti GNApD19,33. Jei norėčia nusiteisinti, mano žodžiai patys mane paskandintų PK242. Neženk į sūdą su tarnu tavo, nes nė vienas nenuositeisins pryš tavi P. 2. KŽ pripažinti teisiamąjį esant nekaltą, nebaustiną, išteisinti: Par jų melagystę sūdžia nekaltą pakaltina, o kaltą nuteisina brš. 3. VlnE5 bažn. laikyti teisiu, nenusidėjusiu: Iš darbų esti nuteisintas žmogus A.Baran. Jo smerčia mes išganyti, viera mūsų nuteisinti ir už gerus paskaityti PK167. O veidamainis nebuvo nutéisintas, norint turėjo intikėjimą tikrą DP317. Pasakyk tu pirm piktybes tavąsias, idant būtumbei nuteisintas DP511. O anas, būdamas teisus, nuteisys daug tarnų mano MP151. Nuteisins daug jų, tai yra padaris juos teisumis ir garbą amžiną duos SPII224. Parejo tasai nuteisintas namuosn savo Ev. Kas numirė, nuteisintas yra nuog grieko BtPvR6,7. | refl.: Mumis nusiteisinusius par spaviedę, papena kūnu savo ir pastiprina M.Valanč. 4. pagrįsti, patvirtinti, įrodyti: Vyrai, nebturėdamys kito dovado nuteisinti savo rubos, tujaus metė žemėn nu galvos savą kepurę S.Dauk. Nuteisinta yra išmintis nuog vaikų savo Ch1Mt11,19. Ir nuteisinama esti išmintis nuog visų sūnų savo BtLuk7,35. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti