įteisinti reikšmė
Kas yra įteisinti? įtéisinti tr. 1. BŽ578, NdŽ, KŽ pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įtéisinti faktines vedybas DŽ. Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta rš. ║ prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje buvo įteisintas taisyklingas miestų planavimas rš. 2. NdŽ, KŽ suteikti tam tikras teises, įgalioti. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti