nutūpimas reikšmė

Kas yra nutūpimas? nutūpìmas sm. (2) NdŽ, DŽ1, KŽ → nutūpti: 1. Pasisupo jis ore, lyg apžiūrinėdamas nutūpimo vietą, ir ėmė tyliai leistis žemyn J.Balt. Lėkt tai lėkt, ale tas nūtūpìmas koks Ktč. ║ PolŽ1192 Kai kurie lėktuvai nutūpimo take stabdomi parašiutais LTEX361. 2. Su tokiu laktos nutūpimù: višta prie vištos! Grž. 3. prk. nupuolimas: Mano nutūpimo priežastis bus buvusi manoji pati A.Vien. \ tūpimas; atsitūpimas; įtūpimas; nutūpimas; patūpimas; pritūpimas; sutūpimas; užtūpimas

nutūpimas sinonimai