pritūpimas reikšmė
Kas yra pritūpimas? pritūpìmas sm. (2) DŽ1 1. NdŽ → pritūpti 2. 2. NdŽ → pritūpti 3: Visišką atsitūpimą reikia vadinti tūpsniu, o pritūpimą palikti sąvokai „pusiau pritūpti“ išreikšti KlK33,31. Alfonsas mane išmokė polką sutrypti, valsą, paprastą ir su pritūpimais K.Saj. \ tūpimas; atsitūpimas; įtūpimas; nutūpimas; patūpimas; pritūpimas; sutūpimas; užtūpimas