tūpimas reikšmė

Kas yra tūpimas? tūpìmas sm. (2) K 1. Rtr, NdŽ, KŽ ^ tūpti 1: Tūpìmas ant žemės DŽ. ║ NdŽ. 2. Ser, NdŽ, DŽ1 → tūpti 3: Čia buvo paukščių tūpimo vieta rš. Skridimo zoną sudaro lėktuvų kilimo, tūpimo ir riedėjimo takai LTEI49. 3. vieta, kur tupiama, nutūpimo vieta: Miške gimimas, laukuose lesimai, o Domeikių aukšti medžiai – ten mūsų tūpìmai LKT151(Žg). \ tūpimas; atsitūpimas; įtūpimas; nutūpimas; patūpimas; pritūpimas; sutūpimas; užtūpimas

tūpimas junginiai

• Krabo tūpimas