nuūrioti reikšmė

Kas yra nuūrioti? nuū̃rioti Dkk, nuū́rioti DŽ 1. Slm, Dbk nuversti nuo viršaus, nuardyti: Vaikai nuū́riojo šieną nuo kupečio, nuū́riojo kupetį Š(Sl). Vaikai nuū̃riojo stirtą Km. Nelipk an bulbų, bo nuū̃riosi Šmn. Bulbas galan nuū̃riok Užp. Kažin kas nuūriojo ravą – [v]anduo nebenuteka Kp. Kalnas nuūriotas – statumas nutryptas Tr. Ventos slėnys nuūriotais staigiais skardžiais Vaižg. | refl. tr. Š: Susipilkite kalvas dar aukščiau, nusiūriokite šonus dar staigiau, kad niekas į juos neįliptų Vaižg. 2. barant nuvaryti: Man’ nuū̃riojo nuo pečiaus, kad eič dirbt Trgn. \ ūrioti; apūrioti; atūrioti; išūrioti; nuūrioti; paūrioti; praūrioti; priūrioti; suūrioti; užūrioti