obulauti reikšmė

Kas yra obulauti? óbulauti, -auja, -avo, óbūlauti Krž žr. obuoliauti: 1. Siuntė mane motušelė į girelę obulauti KlpD108. Girinis juodis (velnias) atejo – neóbūlauk Šv. | refl.: ^ Neik su velniu óbulauties – paliksi be obulų i be maišelio Slnt. 2. Aš su tevi neobulaus', aš tavę apskųs' BzF147. | refl.: ^ Su velniu nėr ko óbulauties Šts. 3. Plt vesti vaisius (apie obelį): Ta obelelė óbulavo penkis metus Ms. Kad obelė obulautų, reik į šakų tarpus įdėti po akmeniuką (priet.) LTR(KlvrŽ, Tl). Kad obulautų obelis, reik įkalti alksnio kylį į didžiąją šaknį Šts. 4. darytis obuolainiam: Arklys pradeda óbulauti, būs obulainis Ggr. \ obulauti; išsiobulauti; paobulauti