pablaka reikšmė

Kas yra pablaka? pãblaka adv. 1. Slnt, Brs, Plik ištiestomis kojomis (ppr. apie sėdėjimą lygioje vietoje, ant žemės): Pasodinusi jį ant žemės pablaka, davė jam srėbti baltos putros rš. Tenai visados ugnis kūrinos, prie kurios pablaka susėdusys šildės ir permerkti džiovinos S.Dauk. Valgė visi vasarą ant žeme pablaka ar išsitiesę S.Dauk. Prasikaltėlį pasvadins ant žemės pablaka Žem. Ana, pãblaka sėdusys ant žemės, aguonas mala J. Ans pãblaka – be krėslo, lygiai sėdi ant žemės, ant aslos kojas ištiesęs J. Vaikas sėda sau pãblaka aslo[je] i tylia Trk. Gali siūti atsisėdusi pãblaka KlvrŽ. Po egle susėdome visi pãblaka ir valgėme pietus Sr. Nesėdėk pãblaka, sušalsi sėdynę Ms. 2. gulsčiai: Kieteliai auga pãblaka Plng. Pablaka slenka po žemės paviršių P. Gardes sudėk pãblaka Kal.

Ką reiškia žodis pablakais? Visi terminai iš raidės P.