pagranda reikšmė

Kas yra pagranda? 1 pagránda sf. (1) žr. pagrandis: 1. Užmiršau iš pečio pagrándos ištraukt Dl. Kai iš gerų miltų, tai ir pagránda gera Srv. Pagranda reikia valgyt, kad neėstų remas">rėmas Tr. 2. Tie vaikai pagrandos niekam neverti rš. 3. Vdn Pakepiau dar bulkelę iš pagrándos Dkšt.
2 pagrandà sf. (3b) 1. SD19, N akmenimis grįstas, šakomis klotas kelias per pelkę, kamša: Važiavom par pãgrandą Kp. 2. SD269, LsB210 grindys.

pagranda junginiai

• Pagranda (Saldutiškis)