pagrandis reikšmė

Kas yra pagrandis? pagrándis sm. (1), pagrandỹs (3b) 1. iš sugrandytų tešlos liekanų iškeptas duonos, pyrago kepalėlis: Pirmiau būdavo keturi kepalai i pagrándis Erž. Išgrandyk duonmaišį, da pagrándį iškepsi Ll. Pagrandį pirma prariek Kp. Pagrándis jau iškepęs, bet duona dar žalia Ds. Še, sprok tą duoną, ka nenori pãgrandžio! Trk. Vaikai, kas atnešte žabų, gauste ragaišio pagrándį Jnš. Jau laikas pagrándį imti iš krosnies Rs. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyti BsPII79. Aš laimingas, kad turiu kiaulienos pažandį ir duonos kepaliuką, o norint – pagrandį D.Pošk. 2. prk. apie paskutinį, jauniausią vaiką šeimoje: Blogai pagrandžiui – už jį mažesnio nebėra Sv. Tas Petras, pagrándis, visų nedoriausias Kp. Aš pagrandis Antš. 3. tešlos likučiai, paliekami raugui kitai duonai: Aš savo pagrándį sudedu barščiuos Vb. Kai kepsi duoną, nepamiršk pasidėt pagrándžio Skp. 4. [K], M ko nors sugrandytos liekanos, pagrandos: Te jau nieko nebėr [žvyro], jagu (nebent) kokio pagrándžio Slm.