pagriuvimas reikšmė

Kas yra pagriuvimas? pagriuvìmas sm. (2) → pagriūti. 1. SD390 suirimas, nuvirtimas: Buvo pagriuvimas anų namų didis brš. 2. mėnesio sumažėjimas, sudilimas, delčia: Pagriuvimu mėnesio (tarpijose) ark dirvą – nebūs varpučio Trk. 3. paliegimas, liga: Jūsų pagriuvime gulėjote DP576. Ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės DP576. \ griuvimas; apgriuvimas; įgriuvimas; nugriuvimas; pagriuvimas; sugriuvimas