pakūnė reikšmė

Kas yra pakūnė? 1 pakū́nė sf. (1) [K] skaudulys, šunvotė: Tokia skaudi pakū́nė užaugo ant šono Erž. Ką jis ateis į talką, ka tokia didelė pakū́nė an rankos Jrb. Nuo to sykio jį visą pakū́nėms išpylė: matyt, smarkiai parsigando Vdk. Kaip tik nuvesdavo mamutė pirtin, tai visą pakū́nėm ir išliedavo (išpildavo) Ds. Aš visa pakū́nėm išmėtyta Ds. Nugarą pakū́nės nuvertė Trg. Až tų pakū́nių negaliu ir sėdėt Ds.
2 pakū́nė sf. (1) 1. Kp paviršinis odos sluoksnis, epidermis: Taip gerai pirty nusimazgojau, kad net pakū́nė nuėjo Šmn. Tu kiaulę negerai nusvilinai: visa pakū́nė tebėra Šmn. 2. viršutinis sluoksnis: Apsmilkusias sienas pavilgiau, ir nusiplovė visa pakūnė Slm. Puodas jau senai nešveistas, užsidėjus pakūnė Slm. Stiprią virvę tenuvysi tik iš pačios liepkarnės pakū́nės (sluoksnio prie pat medienos) Klov. ║ pašaknė: Išės mat avelės pakū́nę, ne niekis: žolė – tai ne dobilai! Upt. ◊ liki pakū́nės viską, nieko nepaliekant (atimti): Atėmė viską liki pakūnės Kpr.