panašumas reikšmė

Kas yra panašumas? panašùmas sm. (2) 1. Ėr → 1 panašus 1: Menkas tarp tų brolių panašùmas DŽ. Sugretinti vaikus, ieškoti kažkokių panašumų – šį darbą palikime paskalbininkėms I.Simon. Ieškąs skambėjimo panašumų K.Būg. Raudonikis turi panašùmo ant baravyką, tiktai jo raudona galva Skp. Nėr jokio panašùmo, kad anas mokintas Gdr. Krymo akmuo panašùmo turia an mūsų akmenio Krns. Mergaitė panašùmo in tėvą Prn. 2. NdŽ mat. sutapimas, kongruencija: Trikampių panašumo žymės Z.Žem.

panašumas sinonimai

panašumas antonimai

panašumas junginiai

• panašumas į grietinėlę ar kremą