papliūpa reikšmė
Kas yra papliūpa? papliūpà sf. (3b) 1. šovimas vienu kartu iš keleto ginklų, salvė: Pãpliūpa šauti BŽ157. Matė, kaip bėgo demonstrantai, kaip juos vijosi raiteliai, girdėjo šūvių papliūpas rš. Atstatė šautuvus, ir išgirdome papliūpą – vieną, antrą A.Vencl. Mes pradėjome šaudyti papliūpomis, ir japonai turėjo nulipti nuo stogų VŽ1905,37. ║ prk. garsų, plojimų serija: Aplink birte pabyra dar skardesnės katučių papliūpos rš. Papliūpom nusikvatoję, draugai trumpam nutraukė jo pasakojimą rš. 2. NdŽ smarkus lietus, liūtis.