pašalietis reikšmė
Kas yra pašalietis? pašaliẽtis, -ė smob. (2) 1. svetimas, pašalinis žmogus: Kiti pašaliečiai kelyje šnekėjome po truputį Žem. Nuo pašaliečių slėpė lietuviškus dienraščius A.Vien. Pašaliẽčių viškai nebuvo, vieni tik giminės Jnšk. Buvo ir pašaliẽčių (ne tiktai savi žmonės) mūsų tarpe J.Jabl. 2. iš kitur atvykęs, nevietinis žmogus: Šiąnakt pas mus nakvojo toks pašaliẽtis Skr. Jis yra pašalietis, iš kažkokio provincijos užkampio čia atklydęs K.Bink. Aš pašalietis, ne šitos parapijos žmogus J.Jabl. 3. kitatautis: Ne tik saviesiems, bet ir pašaliečiams Vilnius visuomet buvo Lituaniae Metropolis rš. 4. ne tos draugijos, organizacijos, specialybės žmogus: Esu čia pašalietis, nesuvokęs daugybės šito mūsų mokslo išgalių J.Jabl. Nutarimą parėmė pašaliečiai, palankūs draugijai rš. ║ NdŽ eksternu laikantis egzaminus, tos mokyklos nelankęs žmogus.