patremti reikšmė

Kas yra patremti? patrem̃ti, pàtremia, pàtrėmė tr. 1. Q562, B, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ išvaryti, pašalinti, atstumti: Nepatremk mane mano senystėj, neprastok, kad pasilpstu prš. Kas nenor nuog Dievo amžinai pàtremtas būtie? Bru. Viešpatie, nemipatremk nuog tavęs KlM166. Kaip jis griešnus priėmęs, nei vieną nepatrėmęs Ns1858,1. Jei tu mane patremsi, o kas mane priglobs? DK136. Christus veliną patrė́mė DP110. Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo, bataig patremtas pabėgtų, peklona savo nueitų PK20. [Herodas] bijojos, jeib tas jį iš karalystos nepatremtų BPI105. Turėdami tą piktą bei limpančią ligą, buvo nuog kitų žmonių patremiami, iš miestų ir kiemų išvaromi BPII385. Šita piktenybė didesnė yra nei antra, kurią tu man darei, jog mane patremi BB2Sam13,16. Argu patrėmė Dievas žmones savo BtPvR11,1. 2. nuvaryti kur, nublokšti, įstumti (į kokią vietą): Anys ing tamsybes amžinas, tatai esti ing amžiną pražudymą bus patremti BPII466. 3. N, KŽ patrempti, paneigti: Kieno lūkestį patrem̃ti KII93. | refl. N, MTtIX95(Gdž). ║ paniekinti, pažeminti: Kap ji vyrą pàtrėmė, tai tep vaikai ją Rdm. Ta patremtoji moteriškė Genovaitei valgį į kalėjimą atnešė rš. 4. NdŽ sudrausti: Ans tave patrems nuo vagystos, t. y. paveiks J. \ tremti; atitremti; įtremti; ištremti; nutremti; patremti; pertremti; pratremti; pritremti; sutremti; užtremti