Kas yra paurėti? paurė́ti, pàura, -ė́jo intr., paūrė́ti FrnW 1. žr. paūrioti 2: Žvyrys kad paurėjo žvyrduobėj, ko tik mane neužgriuvo Kp. 2. su triukšmu pajudėti: Šveicorius pagrasė savo barškančia buože ten, iš kur paurėjo minia A.Vien. \ urėti; išurėti; paurėti; priurėti; suurėti