Kas yra urėti? urė́ti, ùra, -ė́jo intr. NdŽ, FrnW, ūrė́ti 1. būriu, su triukšmu kur bėgti, gužėti: Avys ėmė visu būriu urė́ti į tvartą DŽ. 2. ūžti: Aš nuejau maltie, girnos neurėjo LTR(Mrc). \ urėti; išurėti; paurėti; priurėti; suurėti