pavažėlė reikšmė
Kas yra pavažėlė? pavažė̃lė sf. (2) 1. pačiūža: Mano laikais tai tik medinėm pavažė̃lėm tečiaužė Srv. Ant vienos pavažė̃lės dar pavažiuoju, o ant dviejų tai nė iš vietos Srv. 2. Ml, Rd, Dglš plūgui ar kokiam kitam padargui vilkti pačiūža, šliužas: Plūgas būdavo nuvežamas [į lauką] ir viena ant norago užmauta pavažėle rš. Par pievą be pavažėlės nesvaryk [plūgo] – žolę išdraskysi Dgl. Be pavažẽlės plūgo nepavarysi namo Dkšt. Kaipgi bus akėčios be pavažė̃lių! Ktv. 3. Krn, Užg, Bgs žr. pavaža 3: Po noragu žeme čiaužia pavažėlė; ji turi paspyrus noragą, kad neatlaužtų norago akmuo, kai užkliūva Dl. Pavažė̃lei reikia stipro plieno – labai greit sudyla Dgl.