pertrauka reikšmė

Kas yra pertrauka? pértrauka sf. (1) [K], pártrauka (1); Sut 1. kokio veiksmo, proceso pertraukimas, sustojimas tam tikrą laiko tarpą: Tą knygą reikėjo skaityti be pertraukų ir nuo rašto nepakeliant galvos SI277. Visą dieną be pértraukos pjoviau šieną Dkš. Pietų pertrauka rš. Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pertrauka širdies SD322. Pértrauka buvo didelė terp vaikų (negreit gimė vienas po kito) Lb. 2. Kv, Kl, Gd žr. pertrauktis 1: Ilgi ratai, ilga ir pártrauka Lkv.

pertrauka sinonimai

pertrauka junginiai

• daryti pertrauką, padaryti pertrauką, pertrauka (tarp kėlinių)