pilnis reikšmė

Kas yra pilnis? pil̃nis sm. (2) BŽ394, FT; LL141 pilnumas, pilnybė: Koks Nemuno pil̃nis! Lkč. Maišas rugių netoli pil̃nio Dgl. Tik buvo šulinys sausas – jau vėl arti pil̃nio! Ds. Pripilsma arti pil̃nio bačką Rt. Skrynutė yr arti pilnio prikratyta BsMtII99. Buvo arti pilnio (kuone pilnas, artipilnis) J.Jabl. | Pilnio arba daugio kilmininkas (gram.) J.Jabl.

pilnis antonimai

Ką reiškia žodis pilnitelaitis? Visi terminai iš raidės P.