pilnumas reikšmė

Kas yra pilnumas? 1 pilnùmas sm. (2), pìlnumas (1) → 1 pilnas: 1. N, K. 2. Nieko nebepratarė: nebeįstengė iš to širdies pilnumo rš. 3. Jisai ižpila pilnumą malonės savos ant visų DP604. 4. Vadovėlis nepasižymi nei dideliu pilnumu (išsamumu), nei ypatingu originalumu rš. Kurime (prisakyme) užrakintas pilnumas ir tobulumas seno ir naujo zokono DP528. 5. → 1 pilnas 9: Ale rugelių gražumas, grūdelių pilnumas! LTR(Ant).
2 ×pilnùmas sm. (2), pìlnumas (1) → 3 pilnas: Nes jei apie tatai su pilnumù rūpysimės, tad mumus penas ir apveizdėjimas pakakinamas pripuls labai pigai DP124. Evangelista ... su didžiu pìlnumu aprašo aną metą DP26.

pilnumas sinonimai